- užbrankliuoti
- užbrankliúoti tr. užrišti, užraizgyti kuo: Užbrankliavaĩ vartus visokiais šniūrais – galėsi dabar griaužt Jrb. Užbrankliavaũ tvarto duris, kad arkliai neišeitų Snt. Užbrankliuok kopėčias, kad neišsiskėstų Grš. \ brankliuoti; pabrankliuoti; subrankliuoti; užbrankliuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.